spitulys

spitulỹs sm. (3^b) 1. KI244, KII207, LsB487, MitI20(Rg), BŽ147, Ser, NdŽ šviesi dėmė gyvulio kaktoje, žvaigždė: Tas turėjo … juodas būti su baltu trikampiu spituliu ant kaktos Kel1863,18. 2. kibirkštis, žiežirba: Spituliaĩ raudamėliai rados akyse, kad širdis alpsta J. Apžlibo man akys nuo pasilenkimo, t. y. aptaraliavo, apžiro, ėmė mirgėti, spituliaĩ rodytis taip, kad negaliu nieko matyti JI103-104. 3. blizganti, žibanti, žvilganti dėmė, ratilas: Akyse šuns kaip spituliaĩ žiba J. Šaltyje nuo sniego spituliaĩ žvilgas prieš saulę J.